- prūdyti
- ×prū̃dyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) 1. tr. RtŽ, LL252 tvenkti: Ledai susigrūdo į vieną vietą ir prūdijo vandenį Kp. 2. tr. stabdyti, kliudyti: Valtis, berlinka, plaukdama Nemunu, neprūdija vandens J. 3. tr. Rod mazgoti, švarinti: Negana buvo savų, dar svetimus reikia vaikus prūdyt Arm. Kap aš jį prūdiju, tai dar možna svietui papaisyt Arm. 4. tr. gausiai pilti, lieti, vartoti: Pieno daug, tai ir prūdija šeimynai ir paršam Brt. Pieną šeimyna viedrais prū̃dija Kt. Prū̃dija ir prū̃dija per dieną tuos obuolius (valgo) Ėr. 5. intr. MŽ532, N, [K] pūsti: Vėjas prūdija į skraistę R395. \ prūdyti; išprūdyti; priprūdyti; užprūdyti
Dictionary of the Lithuanian Language.